Ekonomikos augimo struktūra šiemet gana neįprasta.
Reikšmingai mažėja privatusis vartojimas, ypač daug krinta eksportas, o didėja iš esmės tik investicijos. Prie augančių investicijų pastebimai prisideda ES paramos naudojimas. Per pirmus devynis šių metų mėnesius lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, šiemet gauta maždaug ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Tai didina tiek valdžios, tiek
privačiojo sektoriaus investicijas ir gausina statybos darbų apimtį.
Lietuvos ekonomika yra stabtelėjusi.
Ji neauga, bet ir iš esmės nekrinta. Ji prislopusi jau maždaug dvejus metus. Ekonomika neauga tuo metu, kai Lietuvoje yra ūgtelėjęs gyventojų skaičius, kyla realiosios gyventojų pajamos, gausėja lėšų iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų. Panašu, kad ekonomikos augimo potencialas nevisiškai panaudojamas, nes nėra pakankamos vidaus ir išorės paklausos.
Pastaruoju metu stabilizuojasi anksčiau daug kritusi didžiausia ekonominė veikla – pramonė.
Kai kurių pramonės šakų produkcija daug mažesnė nei prieš metus (pvz., baldų, kitų medienos gaminių, guminių ir plastikinių gaminių produkcija), tačiau, palyginti su ankstesniais keliais mėnesiais, apdirbamosios gamybos apimtis iš esmės nebemažėja. Tokiai šios ekonominės veiklos raidai įtakos, matyt, turi mažėjanti globali infliacija, pradedančios atsigauti realiosios
gyventojų pajamos užsienio šalyse, besistabilizuojanti užsienio paklausa.
Ekonominį aktyvumą slopina gyventojų atsargumas.
Istorija rodo, kad, įvykus dideliems sukrėtimams, gyventojai tampa atsargesni. Jie pradeda daugiau taupyti, riboja
savo vartojimą. Pavyzdžiui, 2009 m., kai kilo pasaulinė finansų krizė ir kai namų ūkių realiosios disponuojamosios pajamos krito 11,8 proc., gyventojai kaipmat keitė vartojimo elgseną. Jie mažino vartojimą, sutaupė 5,2 proc. pajamų. Namų ūkiai tapo labai atsargūs ir 2022 m. Tuo metu gyventojų realiosios disponuojamosios pajamos sumažėjo 4,6 proc., o jie sutaupė netgi
4,8 proc. pajamų.
Situacija darbo rinkoje iš esmės nesikeičia – ji tebėra itin palanki dirbantiesiems.
Anksčiau kurį laiką blogėję, šiuo metu gerėja samdos lūkesčiai. Samdos nuotaikos pagerėjo pramonėje, taip pat statybos sektoriuje. Tokie lūkesčiai, matyt, nereiškia, kad užimtųjų skaičius artimiausiu metu reikšmingai padidės. Tačiau tai rodo, kad bendras dirbančiųjų skaičius artimiausiu metu, tikėtina, tebebus padidėjęs. Įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, nes vis dėlto gana plačiai sutariama, kad jau artimiausiu metu – 2024 m. – ekonominė padėtis užsienio šalyse ir Lietuvoje pradės gerėti.