Lietuvos draudimo rinka šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo penktadaliu.
Draudikai skaičiavo rekordinį pelną, jį lėmė iš investicijų gauta teigiama grąža, be to, kai kurios įmonės pakoregavo kainodarą.
„Draudimo rinka dėl savo specifikos į ekonomikos reiškinius reaguoja su tam tikru pavėlavimu. Pavyzdžiui, jeigu dėl infliacijos poveikio brangsta automobilių dalys ir remontas, atitinkamai brangsta ir žalų atlyginimas. Dėl to svarbu, kad įmonės tinkamai vertintų aplinkos pokyčius ir susijusią riziką, atsakingai laikytųsi mokumo kapitalo reikalavimų“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 19 draudikų (9 Lietuvoje registruotos draudimo įmonės, 10 kitose Europos Sąjungos šalyse registruotų draudimo įmonių filialų) ir 102 draudimo brokerių įmonės.
Per šių metų pirmąjį pusmetį draudimo sektorius uždirbo 31,2 mln. Eur pelno – beveik aštuonis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (4 mln. Eur).
Infliacinis spaudimas silpnėja.
Remiantis 2023 12 Lietuvos Banko makroekonomine prognoze, infliacinis spaudimas silpnėja. Įvykus neramumams Viduriniuose Rytuose, energijos išteklių kainos patyrė nemenkų svyravimų, bet iš esmės jos buvo ankstesnio lygio. Palyginti su
anksčiau rengtomis prognozėmis, naftos ir maisto kainų prielaidos beveik nesikeičia. Tai rodo, kad išorės veiksnių lemiamas spaudimas kainoms tebėra sumenkęs. Tai – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bendras kainų lygis Lietuvoje jau daugiau nei pusmetį beveik nesikeičia, o bendroji metinė infliacija sparčiai krinta. Panašu, kad mažesnis spaudimas kyla ir iš vidaus
ekonominės raidos. Nors (nominaliosios) darbo sąnaudos sparčiai auga ir tai didinančiai veikia kainas, tačiau šių sąnaudų kilimas pradeda lėtėti. Be to, traukiasi vidaus vartojimas, o tai ribojančiai veikia kainas. Vis mažiau kyla
paslaugų, o jos labiausiai sietinos su vidaus ekonomine būkle, kainos.
Numatoma, kad, šiemet siekusi 8,8, kitąmet vidutinė metinė infliacija sudarys 2,5 proc. Ją mažinančiai veiks žemesnis nei šiemet energijos kainų lygis, o prie bendro kainų didėjimo labiausiai prisidės brangsiančios paslaugos
ir pramonės prekės. Panašus kainų augimo tempas bus ir tolesniais metais.
Numatoma, kad 2025–2026 m. vidutinė metinė infliacija sudarys atitinkamai 2,5 ir 2,4 proc.
