Spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos – tokį teigiamą ekonominį poveikį turėjo prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras. Nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas, rodo Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai.

„Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl euro įvedimo šalies ekonomika augo sparčiau, o tai – papildomos pajamos gyventojams ir verslui.

Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per penkerius metus viršijo pusę milijardo eurų“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Sumažėjo paskolų palūkanų našta ir gyventojams, ir verslui – dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto. Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. Eur, t. y. beveik po 50 Eur šeimai. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. Eur. Gyventojai ir verslas dėl to per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. Eur.
Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį – šiuo metu jos sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio.

Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26 proc.

Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10 proc. Tačiau, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per penkerius metus padidėjo 50 proc. – nuo 550 iki 830 Eur, o vidutinė pensija – 40 proc., t. y. atitinkamai penkis ir keturis kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/penkeri-metai-su-euru-nauda-lietuvai-akivaizdi